Hla mus rau

VAJLUGKUB KHO TAU LUB NEEJ

“Kuv Kho Tsis Tau Txhua Yam Teeb Meem”

“Kuv Kho Tsis Tau Txhua Yam Teeb Meem”
  • YUG XYOO: 1966

  • YUG TEB CHAWS: FILEES (FINLAND)

  • KEEB KWM: TUS NEEG XAV KHO TEB KHO CHAW

KUV LUB NEEJ YAV TAS LOS:

Ib txwm thaum yau kuv yeej nyiam tej uas lub ntuj tau tsim los. Kuv tsev neeg nyiam mus ncig tej hav zoov thiab ncig tej pas dej uas zoo nkauj heev nyob hauv peb lub nroog Yuvakhulas (Jyväskylä), nyob hauv plawv teb chaws Filees (Central Finland). Tsis tas li ntawd, kuv nyiam tsiaj txhu heev. Thaum kuv tseem yog me nyuam yaus, kuv mas xav khawm txhua tus me nyuam miv thiab me nyuam aub! Tiam sis thaum kuv loj hlob tuaj, kuv pom tib neeg ua nruj ua tsiv rau tsiaj mas kuv ntxub kawg. Yog li tom qab, kuv thiaj li mus koom nrog ib pab neeg uas sawv cev tiv thaiv tej tsiaj txhu, uas lawv xav ib yam nkaus li kuv xav thiab.

Peb kub siab lug tshaj tawm txog kev tiv thaiv tej tsiaj txhu. Peb kuj yais tej ntaub ntawv tawm, siv neeg tuav paib ncig, tawm tsam tej khw uas muag tej plaub tsiaj thiab tej tsev uas siv tsiaj coj los ua kev kawm. Peb tau tsim tsa ib lub koom haum los mus tiv thaiv tsiaj txhu. Vim rau qhov peb ua tshaj heev dhau lawm ces peb thiaj li ntsib teeb meem nrog cov nom tswv. Kuv raug ntes mus kaw thiab raug mus hais plaub ntau zaus.

Tsis tag li ntawd, kuv kuj txhawj txog lwm yam teeb meem uas muaj tshwm sim nyob hauv lub ntiaj teb no thiab. Ces ntev mus ntev tuaj, kuv txawm cia li mus koom nrog lwm cov koom haum uas sawv cev rau tib neeg thiab tsiaj. Kuv siv tag nrho kuv lub dag lub zog los txhawb cov koom haum no. Kuv sawv cev rau cov neeg pluag, cov tsis muaj noj muaj haus, thiab cov uas pab tsis tau lawv tus kheej.

Ces ntev mus kuv pom tias kuv kho tsis tau txhua yam teeb meem. Txawm hais tias cov koom haum no yeej kho tau tej yam teeb meem me los tej teeb meem loj tsuas muaj phem heev zuj zus tuaj xwb. Cuag li dab mauj tej tib neeg lub siab lub ntsws thiab lawv tsis quav ntsej txog tej teeb meem hauv lub ntiaj teb no li lawm. Kuv cia li qaug zog zis ua tsis tau li cas li.

PHAU VAJLUGKUB HLOOV KUV LUB NEEJ:

Kuv tu siab tias kuv ua tsis tau dab tsi li, kuv thiaj pib xav txog Vajtswv thiab phau Vajlugkub. Yav tag los, kuv twb tau kawm Vajlugkub nrog Yehauvas Cov Tim Khawv dua lawm. Kuv yeej txaus siab qhov uas lawv ua siab zoo thiab hlub tshua txog kuv tiam sis thaum ntawd kuv tsis tau npaj hloov kuv lub neej. Tab sis zaum no kuv tsis xav li ntawd lawm.

Kuv thiaj pib muab kuv phau Vajlugkub coj los nyeem thiab nplig tau kuv lub siab kawg. Kuv pom tau tias muaj ntau nqe Vajlugkub qhia kom peb txawj hlub cov tsiaj txhu. Xws li, nyob hauv Pajlug 12:10 hais tias, “Tus neeg siab zoo yeej tu nws tej tsiaj txhu zoo.” Kuv mam nkag siab tias Vajtswv tsis yog tus uas tsim tej teeb meem hauv ntiaj teb no. Peb yim huab muaj teeb meem ntau zuj zus tuaj los vim tib neeg tsis mloog Vajtswv lus xwb. Thaum kuv paub tias Vajtswv hlub thiab ua siab ntev rau peb ua rau kuv xav tsis tag li.​—Phau Ntawv Nkauj 103:8-14.

Tib lub sij hawm no, kuv txawm pom ib daim ntawv sau mus kom lawv xa phau ntawv Phau Vajlugkub Qhia Txog Dabtsi Tiag? ces kuv thiaj sau npe thiab xa mus rau lawv. Tsis ntev tom qab ntawd txawm muaj ib khub niam txiv tuaj saib kuv thiab nkawv nug tias seb kuv puas xav kawm Vajlugkub. Kuv thiaj hais tias kuv yeej xav kawm thiab kuv txawm pib mus koom kev sib txoos tom Tsev Nceeg Vaj. Kuv nyiam tej uas kuv kawm hauv phau Vajlugkub kawg.

Kuv zoo siab tias phau Vajlugkub tau pab kuv hloov ntau yam hauv kuv lub neej. Kuv tsum tsis haus luam yeeb, tsis haus dej haus cawv, tsis hais lus phem, thiab hnav tej tsoo tsho huv si lawm. Tsis tas li ntawd, kuv xyaum mloog nom tswv lus thiab coj raws li tej kev cai. (Loos 13:1) Thiab kuv kuj tso tau lub neej ua plees ua yi tseg uas yav tag los kuv ua ywj siab ywj ntsws.

Yam uas nyuaj rau kuv tshaj yog hloov kuv txoj kev xav txog cov koom haum uas sawv cev pab tib neeg thiab tej tsiaj txhu, yeej nyuaj kawg nkaus rau kuv. Thaum ntej kuv xav tias kuv tsum tsis koom nrog cov koom haum lawm ces zoo li kuv nim ntxeev siab rau lawv lawm thiab. Tiam sis, kuv mam nkag siab tias tsuas yog Vajtswv lub Nceeg Vaj xwb thiaj li yuav muab tau kev cia siab tiag tiag rau peb. Kuv thiaj txiav txim siab siv kuv lub dag lub zog mus txhawb thiab pab lwm tus los kawm txog Vajtswv lub Nceeg Vaj​—Mathais 6:33.

PAB TAU KUV LI CAS:

Thaum kuv tseem yog ib tug neeg xav kho teb kho chaw, kuv pom tias muaj ob hom neeg, ib hom phem hos ib hom zoo, tab sis kuv npaj siab rawv yuav sawv tawm tsam cov neeg phem. Vim muaj phau Vajlugkub los pab kuv, kuv thiaj li tsis ntxub lwm leej lwm tus lawm. Kuv yeej siv zog coj raws li Vajtswv tej lus kom muaj lub siab hlub tib neeg. (Mathais 5:44) Ib txoj kev uas kuv qhia kev hlub yog mus tshaj tawm txoj xov zoo txog Vajtswv txoj kev kav. Kuv zoo siab tias tes hauj lwm no pab kom peb muaj kev thaj yeeb, muaj kev zoo siab, thiab muaj txoj kev cia siab.

Thaum kuv muab txhua yam tso plhuav rau Yehauvas ua rau kuv nyob siab tus yees. Kuv ntseeg tias Vajtswv tus uas tsim txhua yam yuav tsis cia tej tsiaj txhu thiab tib neeg raug kev phem mus li thiab nws yuav tsis cia lub ntiaj teb no puas tsuaj mus. Tiam sis, thaum Vajtswv txoj kev kav lawm nws yuav kho txhua yam hauv ntiaj teb no. (Yaxayas 11:1-9) Qhov uas kuv los paub tej no thiab pab tib neeg los muaj kev ntseeg rau Vajtswv ua rau kuv zoo siab heev. Zaum no kuv paub tias kuv yuav kho tsis tau txhua yam teeb meem.