Dievas mato viską ir gali vykdyti savo sumanymus kiekviename visatos kampelyje (Patarlių 15:3; Hebrajams 4:13). Tačiau Biblija nemoko, kad Dievas yra visur esantis, tai yra egzistuoja visur, tuo pat metu yra visame kame. Iš Biblijos suprantame, kad Dievas yra asmuo ir turi konkrečią gyvenamąją vietą.

•   Dievo pavidalas. Dievas yra dvasinis asmuo (Jono 4:24). Žmonės Dievo matyti negali (Jono 1:18). Biblijoje užrašytuose regėjimuose visuomet vaizduojama, kad Dievas yra kokioje nors konkrečioje vietoje. Jis niekada nevaizduojamas kaip esantis visur (Izaijo 6:1, 2; Apreiškimo 4:2, 3, 8).

•   Dievo buveinė. Dievas gyvena dvasinėje srityje, ne materialiojoje visatoje. Toje srityje yra Dievo „gyvenamoji vieta“ (1 Karalių 8:30, A. Jurėno vertimas). Biblijoje paminėtas atvejis, kai dvasinės būtybės „suėjo tarnauti Viešpaties akivaizdoje“ (Jobo 1:6). Iš to suprantame, kad Dievas turi konkrečią buvimo vietą.

Jei Dievas nėra visur esantis, ar jis gali padėti man asmeniškai?

 Taip, gali. Dievui labai rūpi kiekvienas žmogus. Nors Dievas gyvena dvasinėje srityje, jis mato visus, kurie jį myli, ir jais rūpinasi (1 Karalių 8:39; 2 Metraščių 16:9). Nuoširdžiais savo garbintojais Dievas rūpinasi įvairiopai. Štai keletas pavyzdžių.

•   Kai meldžiamės. Dievas maldą girdi tą pačią akimirką, kai ją sakome (2 Metraščių 18:31).

•   Kai esame prislėgti. „Viešpats arti tų, kurie sielojasi, ir gelbsti nevilties apimtuosius“ (Psalmyno 34:18).

•   Kai nežinome, kaip pasielgti. Dievas moko ir rodo kelią per savo Žodį Bibliją (Psalmyno 32:8).

Klaidingos nuomonės apie Dievo buvimą visur

 Klaidinga nuomonė. Kad Dievas yra visur esantis, patvirtina žodžiai iš Psalmyno 139:8: „Jei į dangų užžengčiau, tu esi ten, jei Šeole pasikločiau guolį, tu esi ten.“

 Faktas. Šioje eilutėje kalbama ne apie Dievo buvimo vietą. Joje vaizdingai pasakyta, kad Dievas gali mums padėti, nesvarbu, kur būtume.