Jono 9:1–41
9 Eidamas Jėzus pamatė aklą nuo gimimo žmogų.
2 Jo mokiniai paklausė: „Rabi̇̀,+ kas nusidėjo – jis pats ar jo tėvai, – kad gimė aklas?“
3 Jėzus atsakė: „Nei jis nusidėjo, nei jo tėvai. Taip atsitiko, kad per jį Dievas savo darbus apreikštų.+
4 Kol tebėra diena, turime dirbti darbus to, kuris mane siuntė.+ Ateina naktis, kai niekas negalės dirbti.
5 Kol esu pasaulyje, esu pasaulio šviesa.“+
6 Tai pasakęs jis paspjovė ant žemės seilių ir padaręs purvo patepė juo žmogui akis.+
7 Tada tarė: „Eik, nusiprausk Siloamo maudykloje.“ („Siloamas“ išvertus reiškia „siųstasis“.) Žmogus nuėjęs nusiprausė ir sugrįžo regintis.+
8 Kaimynai ir tie, kurie anksčiau matydavo jį elgetaujantį, ėmė kalbėti: „Ar čia ne tas, kuris elgetaudavo?“
9 Vieni sakė: „Tai jis“, kiti: „Visai ne, tik panašus į jį.“ O anas patvirtindavo: „Tai aš.“
10 Todėl jie ėmė jį klausinėti: „Kaip tu praregėjai?“
11 Tas atsakė: „Žmogus, vardu Jėzus, padarė purvo, patepė man akis ir pasakė: ‘Eik prie Siloamo ir nusiprausk.’+ Tai aš nuėjęs nusiprausiau ir praregėjau.“
12 Tie jo paklausė: „Kur tasai žmogus yra?“ Jis tarė: „Nežinau.“
13 Jie nuvedė buvusį neregį pas fariziejus.
14 O ta diena, kai Jėzus padaręs purvo atvėrė jam akis,+ buvo šabas.+
15 Fariziejai irgi ėmė tą vyrą klausinėti, kaip jis praregėjęs. Šis jiems atsakė: „Jis patepė man akis purvu, aš nusiprausiau ir štai – regiu.“
16 Kai kurie iš fariziejų sakė: „Tas žmogus nėra nuo Dievo, nes nesilaiko šabo.“+ Kiti nesutiko: „Argi nusidėjėlis galėtų daryti tokius stebuklus?“+ Ir tarp jų kilo nesutarimas.+
17 Tada jie vėl kreipėsi į neregį: „Ką pats manai apie žmogų, atvėrusį tau akis?“ Tas atsakė: „Jis pranašas.“
18 Tačiau žydai netikėjo, kad vyras buvo aklas ir praregėjo, todėl pasišaukė jo tėvus
19 ir paklausė: „Ar tai jūsų sūnus? Ar sakote, kad jis gimė aklas? Tai kaip jis dabar regi?“
20 Jo tėvai atsakė: „Taip, jis mūsų sūnus ir gimė aklas.
21 Bet kaip jis dabar regi, nežinome, ir kas jam atvėrė akis, nežinome. Klauskite jį patį, jis suaugęs. Tegul pats apie save kalba.“
22 Jo tėvai taip kalbėjo bijodami žydų,+ nes žydai jau buvo susitarę: kas tik pripažintų Jėzų Kristumi, tas bus pašalintas iš sinagogos.+
23 Dėl to tėvai ir pasakė: „Jis suaugęs, jį patį klauskite.“
24 Tad jie pasišaukė buvusį neregį antrą kartą ir tarė jam: „Atiduok šlovę Dievui! Mes žinome, kad tas žmogus – nusidėjėlis.“
25 Šis atsakė: „Ar jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu.“
26 Jie klausė: „Ką jis tau padarė? Kaip atvėrė tau akis?“
27 Tas atsakė: „Aš jums jau sakiau, bet jūs nesiklausėte. Kodėl vėl apie tai klausinėjate? Gal ir jūs norite jo mokiniais tapti?“
28 Tada jie ėmė plūsti jį sakydami: „Tu pats esi jo mokinys! Mes – Mozės mokiniai.
29 Mes žinome, kad Dievas yra kalbėjęs Mozei, o iš kur šitas, mes nežinome.“
30 Tada žmogus jiems atsakė: „Tikrai labai keista, kad nežinote, iš kur jis. Juk jis atvėrė man akis.
31 Mes žinome, kad Dievas nesiklauso nusidėjėlių.+ O kas dievobaimingas ir vykdo jo valią, tą jis išklauso.+
32 Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs akis aklam nuo gimimo žmogui.
33 Jeigu tas vyras nebūtų nuo Dievo, nieko nebūtų galėjęs padaryti.“+
34 Tie jam atsakė: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar mus mokai?!“ Tada jį išvarė.+
35 Jėzus apie tai išgirdo. Jis susirado tą vyrą ir paklausė: „Tai tu tiki Žmogaus Sūnų?“
36 Tas atsakė: „O kas jis yra, kad jį tikėčiau, gerbiamasis?“
37 Jėzus tarė: „Tu esi jį matęs. Iš tikro tai tas, kuris su tavimi kalba.“ –
38 „Tikiu, Viešpatie“, – pasakė tas žmogus ir parpuolė prieš jį.
39 Jėzus tarė: „Aš atėjau į šį pasaulį, kad jis būtų teisiamas, kad neregiai matytų,+ o regintieji apaktų.“+
40 Tenai esantys fariziejai išgirdę tuos žodžius paklausė: „Tai gal ir mes akli?“
41 Jėzus jiems tarė: „Jeigu būtumėte akli, nebūtumėte kalti*. Bet dabar jūs sakote: ‘Mes regime.’ Taigi jūsų kaltė* pasilieka su jumis.“+
