„Nors nedorėliai kaip piktžolės keroja, visi piktadariai klestėte klesti, jų laukia amžinoji pražūtis“ (PSALMYNO 92:7).

Kaip minėjome ankstesniame straipsnyje, žmonės „paskutinėmis dienomis“ darosi vis blogesni (2 Timotiejui 3:1–5). Kieno „paskutinėmis dienomis“? Šio bedieviško pasaulio. Netrukus Dievas pašalins tuos, kas nenori mesti savo piktų kelių. O dori žmonės – visi, kurie Dievo klauso, – „paveldės žemę ir gyvens joje amžinai“ (Psalmyno 37:29).

„Ramybės Dievas netrukus sutrins Šėtoną“ (ROMIEČIAMS 16:20).

Kai nedorų žmonių, demonų ir paties Šėtono nebeliks, žemėje įsiviešpataus taika ir ramybė. Tada, kaip mūsų Kūrėjas yra pažadėjęs, nebereikės nieko bijoti (Michėjo 4:4).

„Štai Dievo buveinė tarp žmonių. [...] Jis nušluostys kiekvieną ašarą jiems nuo akių, ir nebebus mirties, nebebus nei sielvarto, nei aimanos, nei skausmo“ (APREIŠKIMO 21:3, 4).

Dievas pašalins visus Šėtono piktadarysčių padarinius ir pirmųjų žmonių nuodėmės pasekmes. Kančių ir ligų neliks, nebebus net mirties. Kas myli Kūrėją ir jam paklūsta, taps tobuli ir gyvens amžinai. O kur jie gyvens?

„Išdeginto krašto tyrai džiaugsis, plynuma džiūgaus, lyg krokai žydės“ (IZAIJO 35:1).

Kai blogio žemėje nebebus, ji klestėte suklestės. Visur žaliuos puošnūs sodai ir parkai, turėsime gausybę sveiko maisto (Psalmyno 72:16). Jūros, ežerai ir upės taps švarūs, juose tarps gyvybė. Žodžio „tarša“ tikriausiai net nebeliks mūsų žodyne. Žmonės gyvens savo pasistatytuose namuose, nebebus benamių. Niekam nereikės alkanauti ar skursti (Izaijo 65:21, 22).

„Bus [...] prisikėlimas“ (APAŠTALŲ DARBŲ 24:15).

Gal esate netekęs artimo žmogaus? Argi nenorėtumėte vėl pamatyti jį gyvą ir sveiką? Mūsų Kūrėjas žada mirusiuosius prikelti, grąžinti iš nebūties. Pagalvokite, kiek bus džiaugsmo rojuje, kai su jais susitiksite! Iš kur žinome, kad taip tikrai bus? Biblijoje aprašytas ne vienas atvejis, kaip suaugusiam arba vaikui buvo grąžinta gyvybė. Dalį tų stebuklų padarė Jėzus, neretai daugelio liudininkų akivaizdoje (Luko 8:49–56; Jono 11:11–14, 38–44).