VIENŲ nuomone, stichinės nelaimės — Dievo įrankis žmonėms sudrausminti. Kitiems tokia mintis nepriimtina. Dar kiti apskritai nežino, kuo tikėti. Vienas religijotyros profesorius pareiškė: „Dauguma religijų pripažįsta, jog niekas negali tvirtai teigti, kad stichinės nelaimės mus ištinka Dievo valia.“

Į šį klausimą aiškiai atsako Biblija. Joje ne tik rašoma, ar Dievas mūsų laikais baudžia žmoniją stichinėmis nelaimėmis, bet ir apskritai paaiškinamos kančių priežastys.

Iš Biblijos sužinome dvi esmines tiesas apie Dievą, kurio vardas — Jehova. Pirma, jis yra Kūrėjas, todėl turi galią ir teisę valdyti gamtos jėgas (Apreiškimo 4:11). Antra, Jehovos veiksmai visada atspindi jo asmenybę ir savybes, ir jis niekada nepažeidžia savo principų. Kaip užrašyta Malachijo 3:6, Jehova apie save sako: „Aš esu Viešpats, ir aš nesikeičiu.“ Turėdami tai omenyje, apžvelkime du praeities įvykius: tvaną ir sausrą. Skaitydami Bibliją pamatysime, jog, prieš panaudodamas gamtos jėgas nuosprendžiams vykdyti, Dievas visada: 1) perspėdavo, 2) paaiškindavo, už ką baudžia, 3) savo klusnius tarnus apsaugodavo.

Kaip Dievas žmones perspėjo?

Likus keliasdešimčiai metų iki tvano Jehova Nojui pasakė: „Užliesiu tvano vandenimis žemę po dangumi sunaikinti visiems mirtingiesiems“ (Pradžios 6:17). „Teisumo skelbėjas Nojus“ šią žinią perdavė visiems žmonėms, bet jie nekreipė dėmesio (2 Petro 2:5; Mato 24:39).

Už ką baudė?

Jehova pareiškė: „Nusprendžiau padaryti galą visiems mirtingiesiems, nes per juos žemė prisipildė smurto“ (Pradžios 6:13).

Kaip apsaugojo klusniuosius?

Jehova Nojui išsamiai nurodė, kaip statyti laivą, kad per tvaną išsigelbėtų. „Išliko tik Nojus ir tie, kurie buvo su juo arkoje“ (Pradžios 7:23, Brb).

Kaip Dievas žmones perspėjo?

Prieš bausdamas Izraelio tautą baisia sausra, per pranašą Eliją Jehova Dievas paskelbė: „Šiais metais nebus nei rasos, nei lietaus, nebent aš duosiu žodį“ (1 Karalių 17:1).

Už ką baudė?

Jehovos rūstybę izraelitai užsitraukė garbindami pagonių dievybę Baalą. Elijas jiems paaiškino: „Tu ir tavo tėvo namai [. . .] atmetėte Viešpaties įsakymus ir ėjote paskui Baalą“ (1 Karalių 18:18).

Kaip apsaugojo klusniuosius?

Sausros metais Jehova pasirūpino, kad jo ištikimiems garbintojams netrūktų maisto (1 Karalių 17:6, 14; 18:4; 19:18).

Nėra jokių įrodymų, kad šiandien žmonės baudžiami stichinėmis nelaimėmis. Būdamas teisingas Jehova Dievas niekada ‘nepražudys teisiojo kartu su nedorėliu’ (Pradžios  18:23, 25). Jis yra numatęs, kaip išgelbėti klusniuosius. O dabar per stichines nelaimes be atrankos nukenčia visi: vyrai, moterys, vaikai.

Skaitant Šventąjį Raštą akivaizdu, jog šiais laikais mus kamuojančios stichinės nelaimės nėra Dievo bausmė, nes šitokie atsitiktiniai įvykiai niekaip nesuderinami su Dievo veiksmais. Jokūbo 1:13 teigiama, jog Dievas nieko nemėgina tuo, kas bloga, o 1 Jono 4:8 apibendrinama: „Dievas yra meilė.“ Taigi jo negalima kaltinti už kančias, kurias niekuo dėti žmonės patiria dėl audrų, žemės drebėjimų ir panašių tragedijų. Ar stichinės nelaimės kada liausis?

Jehova Dievas niekada nenorėjo bausti žmonijos stichinėmis nelaimėmis. Jis yra numatęs, kad žmonės taikiai gyvens žemėje amžinai. Panašiai kaip ir Nojaus dienomis, Dievas imsis tvarkyti žemės reikalus ir pašalins blogį. Kaip Jehovai ir būdinga, jis iš anksto pasirūpino, kad visame pasaulyje žmonės būtų perspėti ir galėtų išsigelbėti (Psalmyno 37:9, 11, 29; Mato 24:14).