Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ičan Kala gynybinės sienos Chivoje

ŠALYS IR ŽMONĖS

Viešnagė Uzbekistane

Viešnagė Uzbekistane

TRANSOKSIANA. Tarpupis. Totorija. Turkestanas. Šitaip įvairiai vadinamas regionas, į kurio sudėtį įeina ir Uzbekistanas – „uzbekų žemė“. Jau XV amžiuje Uzbekistano miestų prieglobsčiu naudojosi pirkliai, keliaujantys Šilko keliu – tinklu kelių, kadaise jungusių Kiniją su Viduržemio jūros šalimis. Dabar Uzbekistano tekstilės rinką užkariavusi medvilnė. Čia prekiaujama ir puikiais medvilnės, vilnos ar šilko kilimais.

Per visą istoriją uzbekų kultūrai įtakos turėjo įvairios tautos. Per Uzbekistano kalnus bei dykumas su savo galingomis armijomis žygiavo garsūs užkariautojai, kaip antai Aleksandras Didysis, kuris čia sutiko savo mylimąją Roksaną, taip pat Čingischanas iš Mongolijos ir Timūras (dar vadinamas Tamerlanu), kilęs iš šio regiono ir valdęs vieną didžiausių imperijų istorijoje.

Nacionaliniai drabužiai

Šiuolaikinio Uzbekistano miestų akcentas – didingi, spalvingi statiniai mėlynų čerpių kupolais. Daugelyje šių pastatų įsikūrusios mokymo įstaigos.

Šilko kelias. Atsiradęs dar prieš mūsų erą ir klestėjęs iki XV amžiaus pabaigos, kai atsivėrė jūrų kelias į Indiją, šis prekybos kelių tinklas, kurio dalis ėjo per dabartinę Uzbekistano teritoriją, buvo svarbiausias komercijos pasaulyje.

Audžiami šilko kilimai

Aralo jūra. Nukreipus Aralo jūrą maitinančių upių vandenį laukams drėkinti, ežeras, kažkada buvęs ketvirtas pagal dydį pasaulyje, ėmė sekti. Drauge su kitomis Centrinės Azijos šalimis Uzbekistanas bando spręsti šią problemą.

Pokyčiai rašyboje. Šalyje buvo kalbama įvairiomis kalbomis, o po to, kai aštuntame amžiuje čia įsigalėjo islamas, pradėta vartoti arabiškus rašmenis. Uzbekistanui įstojus į Tarybų Sąjungą, pradžioje buvo naudojama lotyniška abėcėlė, o vėliau, praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje, pakeista kirilika. 1993-iaisiais vienu iš naujų įstatymų įvesta uzbekų abėcėlė, kurios pagrindas – lotyniški rašmenys.

Džiovinti vaisiai miesto turgavietėje