Michėjo pranašystė apie Mesiją, praėjus septyniems šimtams metų po to, kai buvo parašyta, išsipildė: Betliejuje gimė Jėzus. Dar po maždaug 30 metų, 29 m. e. m., išsipildė Danieliaus pranašystė apie Mesijo atėjimą. Jėzus pasikrikštijo ir Dievas jį patepė šventąja dvasia. Ilgai lauktas Mesijas, žadėtasis palikuonis, pasirodė tiksliai tuo laiku, kaip buvo pranašauta!

Tuoj po krikšto Jėzus ėmė skelbti „gerąją naujieną apie Dievo karalystę“ (Luko 8:1). Kaip ir nusakyta pranašystėse, Jėzus buvo malonus, geras, nuoširdžiai rūpinosi žmonėmis, juos mylėjo. Jo mokymai turėjo praktinę vertę. Jis išgydydavo žmones „nuo visokiausių ligų bei negalių“, taip parodydamas, kad jį remia Dievas (Mato 4:23). Prie Jėzaus burdavosi ištisos minios ir daugelis, be abejo, padarydavo tokią pat išvadą kaip vienas jo mokinių: „Radome Mesiją!“ (Jono 1:41)

Jėzus iš anksto nusakė, kad prieš jo Karalystei įsiviešpataujant žemėje pasaulį kamuos karai, žemės drebėjimai ir begalė kitokių nelaimių. Todėl jis visus ragino: „Budėkite“ (Morkaus 13:37).

Jėzus buvo tobulas žmogus ir visada pakluso Dievui, bet jis turėjo priešų, kurie galiausiai jį nužudė. Savo mirtimi jis sumokėjo atitinkamą išpirką, kad mes turėtume tai, ką Adomas su Ieva prarado — galimybę gyventi amžinai žemės rojuje.

Kad Jėzus mirs ir kad po trijų dienų Dievas jį prikels galinga dvasine esybe, buvo seniai išpranašauta. Prisikėlęs Jėzus pasirodė daugiau kaip 500 savo mokinių. Prieš pakildamas į dangų savo sekėjams Jėzus paliepė nešti gerą žinią apie jį ir jo Karalystę „visų tautų žmonėms“ (Mato 28:19). Ar jie įvykdė šią užduotį?

Pagrįsta Mato, Morkaus, Luko, Jono, 1 Korintiečiams.