Ir al contenido

Ir al índice

¿La kkun ri Biblia che kitoʼik ri winaq che kkiriq kʼax rumal ri clima?

¿La kkun ri Biblia che kitoʼik ri winaq che kkiriq kʼax rumal ri clima?

 Ri kaqiqʼ taq jabʼ sibʼalaj kuya kʼax xuqujeʼ kubʼano che knimar ri plo y kok pa ri kachoch ri winaq. Ri nimaʼq taq jabʼ kubʼano che ketzaq lo ul y ri nimaʼq taq rayos kubʼano che kkʼat ri kʼicheʼlaj. Y xaq xiw ta wariʼ, kʼo jujun taq lugares che kriqitaj ta chi jaʼ sibʼalaj kporon ri qʼij y ri saq tew kubʼano che kkʼulmataj desastres naturales. E kʼi winaq kiriqom kʼax rumal wariʼ. ¿E kʼu ri at la kʼo jumul ariqom kʼax rumal ri desastres naturales?

 Pa ronojel ri uwach Ulew, ri e kʼax riʼ más tajin kenimatajik. Jun informe re ri Federación Internacional de Sociedades de la Cruz Roja y re ri Media Luna Roja kubʼij: «Más e kʼi chi ri winaq kkiriq kʼax rumal ri kaqiqʼ jabʼ, rumal che kok jaʼ pa kachoch y ri ukʼatanal ri qʼij kubʼano che kʼo ta chi ktijowik rumal wariʼ ri e winaq ronojel taq junabʼ keʼel bʼi pa taq ri kachoch».

 Ri kkikʼulmaj we kʼax riʼ kkiriq kʼax pa ri kicuerpo y kebʼisonik. E kʼi chke kʼo ta chi kachoch, jastaq ke y jujun taq mul kkam jun chke ri kifamilia.

 ¿La akʼulmam at wariʼ? Ri Biblia kkunik katutoʼo. E kʼi chi winaq e utoʼm ri Biblia, uyaʼom kubʼsal kikʼuʼx, jun keyebʼal y utz taq pixabʼ chke (Romanos 15:4). Xuqujeʼ, ri Biblia kuya urespuestas jujun preguntas junam rukʼ wariʼ: ¿jas che xaq uyaʼom ri Dios che kʼo kʼaxkʼolil?, ¿la xa tajin kukʼajisaj qawach?

Are ta jun kʼajisabʼal wachaj che kuya ri Dios

 Ri Dios are ta kyoʼw ri kʼax che kkiriq ri winaq. Ri Biblia kubʼij «are taq ktaqchiʼx jun che mak, mubʼij bʼaʼ: «‹Xintaqchiʼx che mak rumal ri Dios›» (Santiago 1:13). Rumal laʼ ronojel ri kʼax che kuya ri desastres naturales umak ta ri Dios.

 Paneʼ ri Biblia kubʼij che ri Dios xukoj jabʼ, kaqiqʼ y nikʼaj chik rech xukʼajisaj kiwach ri itzel taq winaq ojer kanoq. ¿Jas kʼu che kqabʼij che are ta ri Dios kyoʼw ri desastres naturales? Kimik xaq kʼateʼ kpetik kubʼan kʼax chke ri winaq paneʼ e utz o itzel taq winaq. Are kʼu ojer kanoq, ri Dios kubʼij na are chiʼ kutaq lo jun chke ri kʼax riʼ pa kiwiʼ ri winaq, y kubʼij ri rumal che kutaq loq xuqujeʼ keʼutoʼ ri kenimanik. Jun kʼutbʼal, are chiʼ xutaq lo ri Nimalaj jabʼ pa ri uqʼij ri Noé, xubʼan oxibʼ jastaq: xuya ubʼixik jampaʼ kutaq loq, xubʼij ri rumal che kutaq loq y xeʼuchajij ri Noé xuqujeʼ ri ufamilia (Génesis 6:13; 2 Pedro 2:5).

 We kawaj kawetaʼmaj más chrij wariʼ, chawilaʼ ri kʼutunem «¿Qué dice la Biblia sobre los desastres naturales?».

Ri Dios kel ukʼuʼx chke ri winaq che kkiriq kʼax

 Ri Biblia kubʼij che ri Jehová a kojuloqʼoqʼej y kraj taj che kojbʼisonik. Chawilaʼ ri kebʼ kʼutbʼal riʼ.

  •   Isaías 63:9: Ri Dios «xeresaj pa konojel ri e kiriqoj taq kʼax».

     Ri kraj kubʼij: Ri Jehová kbʼisonik are chiʼ kqariq kʼax.

  •   1 Pedro 5:7: «Ri areʼ kʼut kixuchajij».

     Ri kraj kubʼij: Ri Jehová kraj che kqariq utzil.

 Ri Jehová kraj keʼutoʼ ri winaq rumal che sibʼalaj keʼuloqʼoqʼej. ¿Jas kubʼan che kitoʼik? Are kukoj ri Biblia. Ri Biblia kuya utz taq pixabʼ chqe y kubʼij che kqariq na jun utzalaj kʼaslemal jawiʼ kʼo ta chi wi desastres naturales (2 Corintios 1:3, 4).

Ri kʼax che kuya ri clima ksach na

 Pa ri Biblia ri Jehová kubʼij che kuya na «jun eyebʼal kʼuxaj» (Jeremías 29:11). Ri Dios kraj taj che kqariq kʼax rumal ri clima. Ri kraj are che kqariq utzilal pa jun kotzʼiʼjalaj uwach Ulew (Génesis 1:28; 2:15; Isaías 32:18).

 Y ri utzilal riʼ kqariq na chuxeʼ ri uQʼatbʼal tzij ri Dios. Ri uQʼatbʼal tzij ri Dios kʼo pa ri kaj, y are ri Jesús ri kqʼatow tzij (Mateo 6:10). Ri Jesús kʼo nimalaj unojibʼal y uchuqʼabʼ rech kusachisaj ri kʼax che kuya ri desastres naturales xukʼut wariʼ are chiʼ xkʼojiʼ cho ri uwach Ulew (Marcos 4:37-41). Ri Dios kʼo nim unojibʼal y kukʼut na chqawach ri kqabʼan che uchajixik ri uwach Ulew (Isaías 11:2). Rumal che are ri Jesús ri kqʼatow tzij puwiʼ ri uwach Ulew, kʼo ta chi kʼax kkiriq ri winaq rumal ri clima.

 Weneʼ kachomaj jampaʼ kbʼantaj wariʼ. We kawaj kawetaʼmaj más, chawilaʼ ri kʼutunem «¿Cuándo gobernará la Tierra el Reino de Dios?».

¿Jas katkunik kabʼan kimik?

 Ri pixabʼ che kuya ri Biblia kkunik katutoʼo are chiʼ majaʼ kpe jun kʼax, are chiʼ tajin kkʼulmatajik o are chiʼ qʼaxinaq chik.

  •   Are chiʼ majaʼ kpe jun kʼax: Nabʼe chachomaj ri katkunik kabʼano.

     Ri kubʼij ri Biblia: «Ri utz kchomanik kril ri sayowem kel kʼu chuwach; ri man utz ta kchomanik ktaqenik kukochʼ kʼu ri kʼax» (Proverbios 22:3).

     Ri kraj kubʼij: Chatchoman chrij jujun kʼax che weneʼ kkʼulmataj pa ri lugar che at kʼo wi. Je wariʼ katkunik kachajij awibʼ xuqujeʼ ri afamilia.

     Ri xkikʼulmaj jujun winaq: «Xkʼulmataj jun nimalaj poroʼn pa ri lugar che oj kʼo wi, y rajawaxik xojanimaj bʼik. Ri winaq xkixeʼj kibʼ, ketaʼm taj jas kkibʼano. Are kʼu ri oj qetaʼm chik jas ri kqabʼano. Ko chi ri qamochilas de emergencia, kʼo ri kunabʼal che kajwataj chqe y ri qatzʼyaq. ¡Sibʼalaj xojutoʼ rumal che qetaʼm ri kojkunik kqabʼano!» (Tamara, California, Estados Unidos).

  •   Are chiʼ tajin kkʼulmatajik: Are chatchoman chrij ri más nim ubʼanik.

     Ri kubʼij ri Biblia: «Puneʼ e kʼo kʼi jastaq re jun winaq, man are ta riʼ ri kyoʼw ri ukʼaslemal» (Lucas 12:15).

     Ri kraj kubʼij: Ri kʼaslemal más nim ubʼanik chuwach apachike jastaq.

     Ri xkikʼulmaj jujun winaq: «Are chiʼ ri tifón Lawin b xubʼan kʼax che ri qachoch, xinriq ta chik jas xinbʼano. Are kʼu xinbʼan nuchʼawem che ri Jehová y xinbʼij che ri kinaʼo. Xwilo che paneʼ kʼo ta chi qachoch are kʼu kʼo qakʼaslemal» (Leslie, Filipinas).

  •   Are chiʼ qʼaxinaq chik: Chatchoman chrij ri tajin kkʼulmatajik are ta ri kkʼulmataj pa ri petinaq.

     Ri kubʼij ri Biblia: «Mixok il che ri qʼij re chweʼq; ri qʼij kʼut re chweʼq kukʼam na uloq ri rokem il» (Mateo 6:34).

     Ri kraj kubʼij: Katchoman ta más chrij ri kkʼulmataj pa ri petinaq.

     Ri xkikʼulmaj jujun winaq: «Are chiʼ ri wachoch xnoj che jaʼ rumal ri huracán Irma, sibʼalaj xinbʼisonik. Rajawaxik kinbʼan kʼi jastaq are kʼu wetaʼm ta jas kinbʼano. Tekʼuriʼ xnaʼtaj chwe ri pixabʼ che kuya ri Biblia che kojchoman ta más chrij ri kkʼulmataj pa ri petinaq. Ri Jehová xinutoʼo rech xinaʼ jamaril y kinbʼison ta chi más» (Sally, Florida, Estados Unidos).

 We kawaj kasikʼij nikʼaj chi pixabʼ, chawilaʼ ri kʼutunem. «Cuando golpea un desastre. Qué hacer para sobrevivir».

a Jehová are ubʼiʼ Dios (Salmo 83:18).

b Xuqujeʼ kbʼix Haima che.