Ir al contenido

Ri sik’inelab’ kkaj kketaʼmaj

¿La kʼo kiministras ri testigos rech Jehová?

¿La kʼo kiministras ri testigos rech Jehová?

Kʼolik, e kʼi e kʼo cho ronojel ri uwach Ulew. Are ri kʼi ixoqibʼ che tajin kkitzijoj ri utzij ri Dios cho ronojel ri uwach Ulew. Junam che xya kan ubʼixik pa Salmo 68:11, kubʼij: «Ri Ajawaxel xuyaʼ jun kʼakʼ tzijol; e kʼi ixoqibʼ xkiya ubʼixik».

Ri chak che kkibʼan ri ixoqibʼ che e testigos rech Jehová kjunamataj ta rukʼ ri kkibʼan ri nikʼaj chi kojonem. ¿Jas kejunamataj ta wi?

Ri nabʼe, are che jalajoj kichak kkibʼano. Jun kʼutbʼal, ri ixoqibʼ re nikʼaj chi kojonem kya taqanik pa kiqʼabʼ rech are kekʼamow bʼe. Xuqujeʼ kkiya chʼabʼal pa ri kiʼiglesias. Are kʼu ri kiministras ri testigos rech Jehová are kkitzijoj ri utzij ri Dios chke ri winaq che e kʼo ta pa ri congregación, kebʼe chuchiʼ taq ja o pa apachike lugar.

Ri ukabʼ jastaq che kejunamataj taj, are ri chak che kkibʼan pa ri congregación. Ri ministras re ri nikʼaj chi kojonem are ri kekʼamow bʼe y kkiya tijonik pa ri kiʼiglesias paneʼ e kʼo achijabʼ kukʼ. Are kʼu ri kiministras ri Testigos ni jumul kkiya tijonik pa ri congregación are chiʼ kʼo jun achi o ala kukʼ che ubʼanom chi uqasanjaʼ. Ri kebʼanow ri chak riʼ are ri achijabʼ che kekʼamow bʼe pa ri congregación (1 Timoteo 3:2; Santiago 3:1).

Ri Biblia kubʼij che xaq xiw ri achijabʼ taqal chke kkiya tijonik pa ri congregación. Y ri pixabʼ che xuya ri apóstol Pablo che jun achi ubʼiʼ Tito kubʼij wajun chomanik riʼ: «Xatinyaʼ kan pa Creta rech kasukʼumaj ri kʼa kraj na, rech keʼakoj ri tatayibʼ ri ketaqan pa ri komon kojonelabʼ re taq ri tinamit» (Tito 1:5). Xuqujeʼ, xubʼij che «ri ktaqan pa ri komon kojonelabʼ man kʼo ta etzelal kriqitaj chrij xuqujeʼ xaʼ jun rixoqil» (Tito 1:6). Ri apóstol Pablo xuqujeʼ xutaq bʼi ri e pixabʼ riʼ che ri Timoteo: «We kʼo jun ri kraj kkoj che solinel ke ri komon kojonelabʼ, utzalaj chak riʼ kraj. Rajawaxik bʼaʼ chi ri solinel man kʼo ta katzujux wi, xaʼ jun ri rixoqil, [...] knaʼw che kitijoxik ri winaq» (1 Timoteo 3:1, 2).

¿Jasche xaq xiw ri achijabʼ taqal chke kkikʼam bʼe pa ri congregación? Ri Pablo xubʼij: «Ri in man kinyaʼ ta che jun ixoq chi keʼutijoj achijabʼ, mawi ktaqan pa kiwiʼ, xaneʼ rajawaxik xaq jun kekʼojiʼ wi. Rumal rech chi are nabʼe xbʼan ri Adán, kʼateʼ riʼ ri Eva» (1 Timoteo 2:​12, 13). Ri e tzij riʼ kraj kubʼij, che ri Dios are nabʼe xubʼan ri achi chuwach ri ixoq y wariʼ kukʼutu che ri Dios kraj che ri achi kukʼam bʼe y kuya tijonik.

Ri Jesucristo are ri Nimalaj kʼamal bʼe pa kiwiʼ ri uministros ri Jehová, rumal laʼ ri e areʼ kkesaj uwach. Ri Lucas xubʼij, che «ri Jesús keʼusolij konojel ri tinamit xuqujeʼ ri alaj taq tinamit. Kutzijoj xuqujeʼ kuqʼalajisaj ri utz taq tzij re ri rajawbʼal ri Dios». Y ¿jas xkibʼan ri utijoxelabʼ ri Jesús rech xkibʼan wajun chak riʼ? Ri e areʼ xkisolij ri alaj taq tinamit xuqujeʼ xkitzijoj ri tzij re kolobʼal ibʼ (Lucas 8:1; 9:​2-6).

Junam rukʼ wariʼ, ri uministros ri Jehová —che ixoqibʼ y achijabʼ— rukʼ kikotemal kkibʼan ri chak che kyaʼ ubʼixik pa Mateo 24:14. Ri Jesús xubʼij chilaʼ: «We utzalaj taq tzij riʼ re ri rajawbʼal ri Dios ktzijox na pa ronojel ri uwach Ulew. Jeriʼ kqʼalajisax ri utzalaj taq tzij chkiwach konojel nimaʼq taq tinamit ri kʼo cho ronojel ri uwach Ulew. Kʼate riʼ kpe ri kʼisbʼal».