Kalap go long lista

Kalap go long lista bilong ol tok

OL MAN BILONG BIPO

Desiderius Erasmus

Desiderius Erasmus

LONG taim bilong Desiderius Erasmus (klostu long yia 1469-1536), ol man i givim biknem long em na tingim em olsem saveman bilong Yurop, tasol bihain ol i tok em i man bilong pret na lusim bilip. Ol bikman bilong lotu i tok pait wantaim em, long wanem, em i strong long kamapim ol popaia bilong Misin Katolik na pasin giaman bilong lain Rifomesen, em ol lain husat i laik bai senis i kamap insait long misin. Long nau, Desiderius i gat nem olsem wanpela bilong ol man i bin senisim ol lotu bilong Yurop. Hau em i mekim olsem?

OL STADI NA BILIP

Erasmus i save gut long tok Grik na Latin, olsem na em i skelim ol Baibel ol i trensletim long tok Latin, olsem Baibel Latin Vulgate, wantaim ol olpela manuskrip bilong Grik bilong Ol Kristen Grik Skripsa. Long nau planti man i kolim olsem Nupela Testamen. Em i bilip olsem em i bikpela samting long kisim save long tok bilong Baibel. Em risen na em i tokaut olsem ol i mas trensletim Baibel long tokples bilong ol lain i stap long dispela taim.

Erasmus i strong long Misin Katolik i mas senisim ol pasin na bilip bilong ol. Em i bilip olsem ol Kristen i mas bihainim ol pasin i stret, na i no ol pasin em ol man yet i kamapim bilong mekim lotu. Em as na taim lain Rifomesen i protes na ol i strong long senis i mas kamap insait long Misin Bilong Rom, Misin Katolik i sutim tok olsem Erasmus i go pas long kamapim dispela tingting.

Erasmus i strong long kamapim ol popaia bilong Misin Katolik na pasin giaman bilong lain Rifomesen

Long ol rait bilong Erasmus, em i kamapim ol pasin hait bilong ol bikman bilong lotu, pasin bilong ol long ting ol i winim ol arapela, bungim mani kago, na ol pop i sapotim ol woa. Em i no bihainim ol bikman bilong lotu em ol i yusim ol kastam bilong lotu long giamanim ol wanlotu, em ol kastam olsem, pasin bilong autim sin, lotu long ol santuman, tambu long kaikai, na raun long ol ples holi. Na tu, em i no wanbel long misin i orait long ol wanlotu bilong ol i brukim ol lo bilong Baibel, na putim ol kain lo olsem ol man i no ken marit.

NUPELA TESTAMEN LONG TOK GRIK

Long yia 1516, Erasmus i prinim fes edisen bilong Nupela Testamen long tok Grik. Dispela em namba wan kopi bilong Ol Kristen Grik Skripsa ol i bin prinim. Dispela Baibel i gat ol futnot samting, na tu, ol tok bilong en i stap long tok Latin, em narapela kain liklik long Baibel Latin Vulgate. Insait long sampela haptaim, Erasmus i wok yet long skelim skelim na stretim ol tok bilong dispela Baibel, na long pinis bilong en, em i kamapim Baibel long tok Latin i narapela kain olgeta long rait bilong Baibel Latin Vulgate.

Baibel Nupela Testamen long tok Grik em Erasmus i trensletim

Wanpela eksampel em long 1 Jon 5:7. Baibel i no kamapim bilip bilong God Triwan, tasol bilong sapotim dispela bilip bilong ol man, ol i raitim ol tok giaman olsem comma Johanneum long Baibel Vulgate. Dispela ves i tok: “Long heven, Papa, Tok, na Holi Spirit: tripela i wanpela.” Tasol taim Erasmus i trensletim fes tupela edisen bilong Nupela Testamen, em i rausim ol dispela tok, long wanem, ol dispela tok i no stap long ol manuskrip bilong Grik. Bihain, misin i strong long em i mas putim ol dispela tok long namba 3 edisen bilong Baibel em i trensletim.

Ol dispela edisen bilong Nupela Testamen long tok Grik em Erasmus i trensletim i helpim wok bilong trensletim ol Baibel long ol tokples bilong Yurop. Martin Luther, William Tyndale, Antonio Brucioli, na Francisco de Enzinas i yusim ol Baibel trenslesen bilong Erasmus long trensletim Ol Skripsa Grik long tok Jeman, Inglis, Itali, na tok Spen.

Long taim bilong Erasmus, ol misin i skulim ol man long ol bilip i pait wantaim tok bilong Baibel, tasol Nupela Testamen long tok Grik em Erasmus i bin trensletim i helpim lain Rifomesen. Pastaim sampela man i ting Erasmus i hap bilong lain Protestan Rifomesen, tasol ol i senisim tingting taim ol i luksave olsem i no gat lotu Rifomesen long dispela taim. Na tu, taim tok pait i kamap namel long ol lotu, Erasmus i no bin sapotim wanpela lotu. Winim 100 yia i go pinis, saveman David Schaff i tok, taim Erasmus “i dai, em i no bin insait long wanpela lotu. Misin Katolik na lotu Protestan i no inap tok em i memba bilong lotu bilong ol.”