Rabiguet

Goyee ro ná índice xtuny contenidos

¿Ximod labúu gacnéno ni caxoʼ xpensary?

¿Ximod labúu gacnéno ni caxoʼ xpensary?

LA BIBLIA NÁ: «Toib amigdxin guirá ór nadxiʼ né nacbu toib buchgolnéno ló tiemp ni noʼ galnagan» (PROVERBIOS 17:17).

¿Xí radudyni diitz?

Órni caxoʼ xpensary ximigno wal diti nanno xi láani gonyno. Per pal racnéno láabu ló xcalguitzbu saslooyno que nigolú ronladxno láabu.

¿Ximod labúu gacnéno layibu?

«Raquiin tzoʼto puext par guicadiagto» (SANTIAGO 1:19).

Toibtica mod ni labúu gacnélo ximiglo láani ngú guicadiaglo órni caniʼbu. Diti gonylo pensary que non cuéxalo guirá ni raniʼbu, ni más rasac láani ngú que guidudybu cuent que cacadiaglo láabu né rioʼlo galrrasaʼ por láabu né guidopy xcalnabanylo. Biyopy mod guienlo xigony rasacbu scú né diti guiniʼlo mal de láabu. Bisetnaladx que rioʼ ór cuensósi saniʼbu né después sasacbu mal né ni ma goniʼbu (Job 6:2, 3).

«Colgacné buñ ni ma careʼgan» (1 TESALONICENSES 5:14).

Pentzi ximiglo noʼ ló galrrasaʼ o ronybu pensary que diti noʼ pu raquiimbu. Por ngú góoch láabu que nigolú rioʼlo galrrasaʼ por láabu, modcu ná diti nanlo xipa guiniʼlo labúu guisialdólo xcalnabanybu né gony animarlo láabu.

«Toib amigdxin guirá ór nadxiʼ» (PROVERBIOS 17:17).

Gocné láabu, xalagary gonylo pensary xi láani caquiin ximiglo, gonabdiitz láabu pu labúu gacnélo. Pentzi ximiglo diti nan ximod gaiby láani looy. Pal scú nacni, góoch láabu xi labúu gonyto toibsi, xomod saato tiprat. Láaca labúu tzeelo sasiʼlo ni caquiimbu, gacnélo guiá lidxbu o gonylo stipnés dxiinien (Gálatas 6:2).

«Colgap paseins» (1 TESALONICENSES 5:14).

Pentzi ximiglo diti nap gan guiniʼ. Per góoch láabu que sioʼlo né láabu órni guiniiny guiniʼbu. Xtol xcalguitzbu, labúu gonybu o guiniʼbu ni guisioʼob xcalnabanylo, o diti gony cumplirbu né ni ma goniʼbu o tisintiempsi guidzuitzbu. Órni gacnélo ximiglo gop paseins né bieen mod rasacbu (Proverbios 18:24).

Labúu sacnélo láabu

«Roni xtem por gacnéya ximiga guirá ór. Naana que diti labúu gony reglar guirá galnagan ni nap ximiga, per labúu racadiaga láabu órni nainy guiniʼbu. Rioʼ ór ngúpa caquiimbu par guisacbu sacró» (Farrah, a ni nap toib ximig ni caxoné depresión clínica né trastornos alimentarios né ansiedad).

«Napa toib ximiga ni noʼ gan xcalnabany né ragobiobu naʼ sacró. Toibtica dzú, biruʼbu naʼ lidxbu né bunytzaaybu toib galrroníx. Sacró gosaca, por ngú goodxi láabu guirá ni noʼ lainy xcalnabani. ¡Nigolú gocnéni naʼ!» (Ha-eun, ni nap depresión clínica).

«Nigolú rasac gap buñ paseins. Órni tzeʼela rony ni ratzuitz naʼ, rasetnaladxi que diti nompa ronybu láani, ronybu láani portín caxoʼbu. Ndeʼ racné naʼ par diti guidzutzi né láabu né gapa más paseins» (Jacob, ni buny galtzeʼel né toib buñgonaʼ ni nap depresión clínica).

«Tzeʼela nigolú racné naʼ né rasialdó xcalnabani. Órni rioʼob xcalnabani dipa rony lafuersbu naʼ goni ni diti nainy naʼ goni. Né rioʼ ór diti ronybu cós ni nainy láabu. Radudybu ni napbu né dada noʼbu puext gonybu más por naʼ. ¡Nigolú rasacbu par naʼ!» (Enrico, ni nap trastorno de ansiedad).

a Bidzaʼ laayibu.