Rabiguet

LA BIBLIA BITZAʼ MOD BIBANYIBU

«Ma diti noʼya xan xomandary galrradíil né galnadzuitz»

«Ma diti noʼya xan xomandary galrradíil né galnadzuitz»
  • ÍZ NI GOLBU: 1956

  • GUDX: Canadá

  • TIPNÉS CÓS NI BUNYBU: Goyonébu xidal buñgonaʼ né gócbu buñdzuitz né gosac nabanbu

NI BUNI LÓ DZÚ NI SEE:

 Goola lainy gudx Calgary, Alberta (Canadá). Dzú góca mbioxien, bixiosa né xinaʼya bichílyibu xcaltzeelyibu, né xinaʼya né naʼ goylésdo lidx bixiogola né soiscola. Layibu nigolú binladxyibu lóodo, né nigolú goyoʼya nakit cu; sacró biguaʼdo cu. Rasetnaladxsiya guirá ízcu.

 Dzú gopa gatz íz, bidzaʼ mod bibani. Xinaʼya bitzña né bixiosa stoib né goylésdo gudx San Luis, Misuri (Estados Unidos). Nimaca bidudi cuent que bixiosa nigolú gócbu buñ mal. Por ejemplo, toibtica dzú, órni bidxina lidxi después ni goyaʼya scuel copy primerdiguieʼ dzú, bixiosa gon que stipnés mbiox godin naʼ né que naʼ diti buni xitcal par diti naguinyibu naʼ. Nigolú bidzuitzbu né godimbu naʼ más fuers que ni godin stipnés mbiox ca naʼ. Bisudi ni goniiny nasuidybu naʼ, né desde dzúcu gosaló goyoʼya ló galrradíil.

 Mod nadox ni góc bixiosa nigolú bitzuitzni xinaʼya, né xidal buelt goniʼ nadoxyibu saʼyibu né godíilyibu. Gosaló biquiinna drogas né gosodxi dzú gopa 11 íz. Conforma godudy íz, góca más nadox né goyoʼya ló galrradíil locay. Órni bireʼya scuel secundaria, galrradíil bitzaʼ mod góca.

 Dzú gopa 18 íz, goyoʼya ló Infantería de Marina xtuny Estados Unidos. Naʼ maca naca buñdzuitz, per cu bisudi nagati buñ. Después de gáay íz, bisiana galsoldad par nasudi Psicología, par labúu ñoni dxiin né FBI. Bisudi lainy gudx Estados Unidos né después bisudi lainy gudx Canadá.

 Per diti gocni xomod golésa. Buni pensary que buñ nosi rioʼ galrrasaʼ por láasiyibu. Gosaca que diti noʼ pu raquiinno né que guirá galnagan ni noʼ ló guidopynac Gudxlio diti sac reglarni. Bisnita esperanza que buñgudxlio labúu ñony que nabanyno más sacró.

 Órni bibiʼya que diti noʼ pu raquiin guibany buñ, biquiinna más drogas né nigolú gosodxi, né nosi buni pensary ló bidxiich né sexo. Goyaʼya de lanii en lanii, de loʼon en loʼon. Ni bisudi góca soldad bunyni que nasaca que diti noʼ chú labúu ñony gan naʼ, guirá ór goyoʼya ló galrradíil. Pal bibiʼya que toib buñ cayonynaa stoib, buni pensary que non ñacnéya láabu, né cualóya buñcu. Per goyoʼya xan xomandary galnadzuitz né galrradíil.

¿XIMOD BITZAʼ LA BIBLIA MOD BIBANI?:

 Toibtica dzú toib ximiga né naʼ nigolú biquiindo drogas lainy sótano ni noʼ lidxi né bunytzaaydo tipaquet mariguan par natoʼdo, ximiga gonabdiitz naʼ pal roni crer ló Dios. Goodxi láabu: «Pal buñ cadudy ló galrrioʼob xtol Dios, ¡diti nainy naʼ gaana xitcal de láabu!». Stoib dzúcu, primer dzú ni goyaʼya dxiin, toibtica buñ ni gonynéya dxiin ni góc testigo xtuny Jehová gonabdiitz naʼ: «¿Ronylo crer que xtol Dios nogoluʼ galrrioʼob ló Gudxlio la?». ¡Nigolú bidziguiaʼya! Merpa tipdzú después ni goodxi ximiga ni roni pensary, rieed toib buñ né ranabdiitz ngú naʼ. Goniiny naʼ ñaana. Por ngú, xhoop beʼo biiydo diitz, né láabu cuapybu galrranabdiitz ni gopa de galnabany né la Biblia.

 Buñgonaʼ ni golesnéya dzúcu diti goniiny ñanbu xitcal ni casudi. Toib doming goodxi láabu que biruʼya chop Testigos guieed lidxdo par guisuidyibu lóodo ni ná Biblia. Stoib dzúcu órni bidxina ni goyaʼya dxiin, bibiʼya que cuaʼbu xcósbu né bisiambu naʼ. Bireʼya locay né gorudxaʼya. Láaca, gonaba xcalrracné Dios. Ngú primer buelt ni biquiinna laa Dios, Jehová, ló toib oración (Salmo 83:18).

 Chop govitz después gosaló bisudi la Biblia né toib galtzeʼel ni nac testigos xtuny Jehová. Órni bireʼyibu lidxi, biila libro ni biquiinyibu par bisuidyibu naʼ, libro ni laa Usted puede vivir para siempre en el paraíso en la Tierra. Né ló tigoxinsi, guidopyca librocu biila. a Ni bisudi de Jehová né de Xiimbu, Jesucristo, bidxinni lainy xcalnabani. Bidudi cuent que Jehová ronladx buñ né rioʼobni láabu órni radudyno ló galrrioʼob (Isaías 63:9). Toibtica cós ni bidxin lainy xcalnabani, láani ngú ni goona que Dios ronladx naʼ né que Xiimbu goity por naʼ (1 Juan 4:10). Bidudi cuent que Jehová nigolú gop paseins naʼ portín «diti nainy láabu que ni toib guinitló» xalagary ngú, raniiny láabu que guirá buñ gac arrepentir (2 Pedro 3:9). Gosaca que Jehová goniiny nabigaxa ronoʼbu (Juan 6:44).

 Xomal cuca gosaló goyaʼya Reunión. Nigolú sioʼol góc guitzguica né goynéya guipdiag, mod góca labúu natzuibyni buñ, per Testigos godabioyibu naʼ susica ñaca toibtica xfamilyibu ni ma xidzú diti rabiʼyibu. Bunyibu mod non gony toib cristiano. Gosaca sacró cu, gosaca xomod órni goyoʼya lidx bixiogola né soiscola, per gocni más sacró.

 Diti xidzú después, ni bisudi ló la Biblia gosaló bitzaʼni mod bibani. Bigaa guitzguica, né bisiana guirá galyoxh ni buni, ma diti gosodxi né ma diti biquiinna drogas (1 Corintios 6:9, 10; 11:14). Goniiny naʼ que Jehová ñoʼ nakit né naʼ. Por ngú, órni bisudi que cós ni cayoni mal láani, diti biyobi cós ni nacaʼya diitz. Xalagary ngú, bioʼobni naʼ né buni pensary «Ma diti soni ndeʼ más». Né órcu, nimaca biyobi mod natzaʼya mod buni pensary né mod góca. Por ni buni guirá ndeʼ, diti gocla par nabiʼya guirá galnasác ni racaʼ buñ órni rony cós xomod nainy Jehová. 29 de july íz 1989, xhoop beʼo después de goló bisudi ni ná la Biblia, goyonisa né bidxin góca testigo xtuny Jehová.

¿XÍ GALNASÁC MA CUAʼYA?:

 La Biblia gocné naʼ par natzaʼya mod góca. Nírcu, órni buñ bitzaldaʼ naʼ, casi guirá ór nigolú bidzutzi. Per nigoreʼ, roni rutirigaʼlni naʼ par guiguaʼya «sacró né guirá buñ» (Romanos 12:18). Né diti nacni por naʼ. Nacni por xcalrracné Jehová, portín Xtiitzbu né espíritu santo xtunybu napni xiroʼ galnadip né racnéni looy guitzaʼlo xcalnabanylo (Gálatas 5:22, 23; Hebreos 4:12).

 Xalagary tzoʼya xan xomandary drogas, galnadzuitz, galrradíil né galyoxh, nigoreʼ ma roni rutirigaʼlni naʼ por coʼ nakita xcalnabany Jehová né goni xchiimbu galán. Ngú raguiña gacnéya stipnés buñ par guimbuyibu Jehová. Diti xidzú de goló goyonisa, goylésa stoib gudxrop par goniya xtiitz Dios lagary ro biquiin más galrracné. Nigolú rabaladxi por ni bisudi buñ ni ná la Biblia né por ni bibiʼya ximod bidzaʼ mod bibanyibu. Né stoib cós ni ragoʼ nakit naʼ láani ngú, ni xinaʼya nigoreʼ ma nac testigo xtuny Jehová, toibtica cós ni gocné láabu ngú ni bibiʼbu bitzaʼya mod góca.

 Ló íz 1999 bireʼya de toib curso ni góc lainy Gudx El Salvador ni nigoreʼ laa Scuel par ni Raniʼ Xtiitz Dios. Cu bisuidyibu naʼ ñaca toib galán ni raniʼ xtiitz Dios, né par nasudi né ñaana congregación. Después, íz cuca, bitzñaya né Eugenia ni nigolú nadxiʼya. Nigoreʼ guiropcado nodieʼdo ranido xtiitz Dios lainy gudx Guatemala.

 Ma diti rasaca nabann; xalagary ngú, nigoreʼ ma naana xi portín noʼya ló Gudxlio né nigolú noʼya nakit. Por ni bisoba ni rasuidy la Biblia, ma nabani sacró; ma diti noʼya xan xomandary galrradíil né galnadzuitz nili xan xomandary galyoxh. Láaca, por láani, nigoreʼ rioʼya sacró né napa galnadxiʼ ni nigolú.

a Testigos xtuny Jehová nigoreʼ par guisuidyno buñ ni ná la Biblia ma raquiinno libro ni laa Bibany goxtiguie